Meno mugės „Art Vilnius“ lankytojai vis drąsiau atveria savo pinigines.

Tie, kurie lietuviškoje meno mugėje ne naujokai, žino: nori sutikti draugų menininkų – skubėk į mugę pirmąjį vakarą. Nori ramiai apžiūrėti kūrinius ir padiskutuoti su autoriais – ateik darbo dienomis iš ryto. Beje, pirmosios mugės dienos rytas pagal nerašytą tradiciją skiriamas kolekcininkams. O tiems, kurie mėgsta miestietišką šurmulį, lieka savaitgalis.
Tačiau netgi dairydamasis po mugę darbo dienos vidurdienį dažnai būsi privertas laukti, kol nuo įspūdingesnių darbų atsitrauks meno gerbėjai su fotoaparatais ir vaizdo kameromis. Pernai „Art Vilnių“ aplankė 17 tūkst. smalsuolių, ir pirmosiomis šių metų renginio „Litexpo“ centre dienomis neatrodė, kad jų žada būti mažiau.

Traukos centras – Indija

Ryškiausiu šių metų ekspozicijos traukos centru, kaip ir tikėjosi mugės organizatorės – galerininkė Diana Stomienė ir menotyrininkė Raminta Jurėnaitė, tapo šiuolaikinio Indijos meno stendas. Jam darbus tolimoje šalyje atrinko ir mugėn pristatė latvė Ivonna Veiherte, vadovaujanti Rygos galerijai „Gallery 21“. „Indų menas dabar „ant bangos“, kaip kad anksčiau buvo kinų. Labai daug šios šalies menininkų dalyvauja tarptautinėje meno rinkoje“, – teigia mugės direktorė D.Stomienė.
Ir išties – tiek mitologines dievybes, nešančias pavojingą krovinį primenantį gyvenimą, vaizduojanti skulptūra, tiek iš mažų metalinių šratelių surinktas faktūrinis žmogaus veido profilis ypač traukė lankytojus. O kitoje salėje stovintis geltonas indų menininkės Vibhos Galhotros pripučiamas ekskavatorius atrodė labiau žaismingas nei grėsmingas, nors ir pavadintas „Neo Monster“. Prie jo mugės lankytojai mielai fotografavosi, nepaisydami ant ekskavatoriaus kaušo demonstruojamos vaizdo projekcijos, primenančios, kiek daug gerų dalykų analogiška nežaislinė technika spėjo nušluoti nuo žemės paviršiaus.
Kaimynystę indų menui palaikė sostinės galerijos „AV 17“ pristatyta Nerijaus Ermino instaliacija „Voveraitė ir siena“. Siena apklijuota gėlėtais tapetais, ant jos baubia kičinis praėjusio šimtmečio svetainių sienas puošdavęs briedis. Aplink – sovietmečio konvejerinių baldų fragmentai, iš panašios medį imituojančios faneros sumontuota ir putoplastinės voveraitės uodega. Ji neleis senamadiškų skonių miške įstrigusiam žvėreliui ištrūkti iš savosios epochos kalėjimo.
Panašiais metodais žiūrovus vilioja ir Giedrius Jonaitis, iš lentų, žaislų, senų rakandų ir net kailių konstruojantis savo plokščius lėktuvus. Skraidyti jie veikiausiai negali, bet čia juk meno mugė, o ne aeronautikos paroda. Todėl menininko „Lėktuvnešis”, vyrams nostalgiškai primenantis vaikystės žaidimus, pripažintas geriausiu mugės darbu.
Beje, pretendentai į meno mugės laureatus buvo vertinami penkiais kriterijais. Pirmasis – tai kūrinio įtaigumas, antrasis – jo tapatinimasis su pranešimu, kuris gali būti skaitomas kaip nacionalinė tapatybė. Trečiasis kriterijus prieštarauja antrajam: svarstyta, kaip kūrinys skambėtų tarptautinio meno kontekste. Ketvirtasis kriterijus – idėjos realizavimo meistriškumas, na, o penktuoju vertinamu dalyku tapo kūrinio komponuotė stendo ekspozicijoje. Vertinimo komisijoje šįmet dirbo menotyrininkai Virginijus Kinčinaitis, Simona Makselienė, Ernestas Parulskis ir Skaidra Trilupaitytė, menininkai Bronius Gražys ir Česlovas Lukenskas, kultūrologas Vytautas Rubavičius.

Stebinantys ir atpažįstami

Būta garsių vardų, kurie niekuo nenustebino, – šių šalies menininkų darbai iš tolo puikiai atpažįstami. Būta ir netikėtumų. Prie pastarųjų priskirčiau minimalistiškai stilingą Antano Obcarsko „Akrilinių rašmenų“ stendą, taip pat siužetines stambaus gabarito kompozicijas prisijaukinusį vilnietį tapytoją Paulių Jušką.
Nepažinti Virginijaus Viningo drobių būtų sudėtinga, tačiau pajūrio tapytojui ir nėra būtinybės keistis: keli jo spalvingi paveikslai mugėje buvo parduoti vieni pirmųjų. Pernai šis dailininkas tapo paklausiausiu mugės autoriumi – buvo išpirkti visi Klaipėdos galerijos į Vilnių atvežti jo darbai.
Ekspresyvumu ir spalvingumu V.Viningui mugėje prilygsta nebent kitas garsus tapytojas Vilmantas Marcinkevičius, kurį mugėje pristato nebe lietuvių, o danų galerija: Thorkildui NB Nielsenui priklausanti „NB Gallery“.
Saulius Vaitiekūnas sugrįžo prie juvelyrinių darbų iš akmens ir savojo stendo sieną, paties ranka išmargintą įvairiausiais tekstais, apkabinėjo pjūklu į dvi dalis glotniai perpjautais ir grandinėlėmis pervertais plokščiais akmenukais. Autoriaus valia jie simbolizuoja į dvi puses – tėvynėje ir emigracijoje pasidalijusią lietuvių tautą. Tačiau kas galėtų žiūrovo vaizduotei uždrausti ir kitokių išsiskyrimų interpretacijas?

Svečiai sugrįžta

„Art Vilniaus“ organizatores džiugina nauja tendencija: anksčiau meno kolekcininkai pirkinius atidėdavo iki paskutinių mugės dienų, o šįmet jau atidarymo dieną buvo parduotos maždaug trys dešimtys meno kūrinių. Pradedančio kolekcininko stende, kuriame nedideli paveiksliukai kainuoja ne daugiau kaip 350 Lt, galima rasti ne tik jaunų menininkų darbų, bet ir garsių dailininkų pasirašytų miniatiūrų.
„Lietuvai nebūtina pretenduoti į šiuolaikinio meno rinkos lyderius, tačiau mugė „Art Vilnius“ tikrai galėtų tapti kryžkele tarp Rytų ir Vakarų meno kūrėjų bei pirkėjų. Juolab aplink Vilnių net tūkstančio kilometrų spinduliu jokios kitos meno mugės nėra. „Litexpo“ paviljonai tinkami panašioms ekspozicijoms, turime gerai išplėtotas logistikos paslaugas. Visko pakanka, išskyrus kuklų biudžetą. Verslininkai skaičiuoja, po kiek metų jiems atsipirktų investicijos, tačiau kultūroje norima, kad viskas atsipirktų tą pačią minutę“, – svarsto D.Stomienė.
„Art Vilniaus“ rengėjos siekia užsitikrinti tęstinį valstybės finansavimą, nes pavasarį, kai paaiškėja, bus ar nebus iš ko organizuoti mugę, dauguma žymių galerijų jau būna sudėliojusios savo kelionių planus. Kadangi meno mugė šįmet surengta jau trečią kartą, jos rengėjos įgijo teisę pretenduoti į ilgalaikio finansavimo programą.
Pirmąkart mugė buvo surengta 2009-aisiais, kaip programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ dalis. Nors prasiveržti į šią programą novatoriškai idėjai nebuvo lengva, pasirengimas truko ištisus metus, ir rezultatas visus patenkino. O geriausia mokykla, kaip organizuoti šiuolaikinio meno muges, D.Stomienė vadina keliones po didžiąsias Europos meno muges Bazelyje, Londone, Kopenhagoje. Kopijuoti jų nesistengė – norėjo, kad vilniškė turėtų savo originalų veidą.
Renginio vadovę džiugina, kad daugelis užsienio galerijų, dalyvavusių „Art Vilniuje“ ankstesniais metais, mielai sugrįžta, nors šįmet mugės dalyviams pirmą kartą buvo taikomas simbolinis mokestis. „Litexpo“ centro paviljonuose savo stendus pristatė 53 meno galerijos iš 12 pasaulio šalių. Lankytojai turėjo retą progą vienoje erdvėje išvysti daugiau kaip tūkstantį šiuolaikinio meno kūrinių.

Meno mugės „Art Vilnius 2012“ laureatai

Geriausia menininkė – tapytoja Audronė Petrašiūnaitė
Geriausias užsienio menininkas – Krishna Murari (Indija)
Geriausias Lietuvos jaunasis menininkas – Algirdas Gataveckas
Geriausias užsienio jaunasis menininkas – Kristianas Brekte (Latvija)
Geriausia Lietuvos galerija – VDA tekstilės galerija „Artifex“
Geriausia užsienio galerija – „Gallery 21“ (Ryga)
Geriausias kūrinys – Giedriaus Jonaičio „Lėktuvnešis“
Geriausia skulptūra – Nerijaus Ermino „Voveraitė ir siena“
Geriausia instaliacija – Žilvino Landzbergo „Mano benamiui dievui“