Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai tęsia Europos valstybių valdovų rūmų pristatymo programą.
2011 m. gegužės 11 d., trečiadienį, 17 val. Valdovų rūmų Renesansinėje audiencijų menėje vyks dvidešimt antras šios programos renginys, šį kartą – pažintis su Drezdeno rezidencine pilimi. Prof. dr. Dirkas Syndramas (Dirk Syndram) – Drezdeno valstybinių meno rinkinių generalinio direktoriaus pavaduotojas, Drezdeno rezidencinės pilies bei Žaliųjų skliautų lobyno ir Šarvų bei ginklų kameros direktorius – skaitys pranešimą „Drezdeno rezidencinė pilis XXI amžiuje: muziejus architektūros paminkle“.
Saksonijos hercogų bei Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijas sieja dinastiniai bei kiti svarbūs istoriniai ryšiai. Nuo 1697 m. iki 1763 m. su pertraukomis Saksoniją, Lietuvą ir Lenkiją valdė tie patys saksų Vetinų dinastijos atstovai – Augustas Stiprusis bei jo sūnus Augustas III. Į Lietuvos karaliaus sostą 1917–1918 m. kaip vienas iš galimų kandidatų buvo svarstomas Saksų valdančiosios dinastijos narys.
Saksoniją ir Lietuvą, Drezdeną ir Vilnių nuo seno jungė kultūriniai, meniniai, prekybiniai ryšiai. XVI a. pirmoje pusėje Drezdene dirbo italų menininkas Giovanni Maria Mosca Padovano. Jis po gaisrų atstatė Vilniaus katedrą, puošė renesansinius Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus.
Nuo XVI a. kaupiama Drezdeno pilies meno kūrinių kolekcija laikoma turtingiausia valstybine kolekcija. XVIII a. ji buvo papildyta Lietuvoje buvusiais kūriniais. Lobyne, šarvų ir ginklų rinkiniuose iki šiol esama nemažai su Lietuva susijusių vertybių. Vyčio herbų, liudijančių bendrą Lietuvos ir Saksonijos istorijos atkarpą, ant Drezdeno pastatų yra išlikę gerokai daugiau nei Vilniuje.
Drezdeno rezidencinės pilies atkūrimas Lietuvai yra svarbus ir artimas. 1945 m. po sąjungininkų aviacijos antskrydžių pilis, kaip ir Vilniaus valdovų rūmai, virto griuvėsiais. Devinto dešimtmečio pradžioje parengtas ansamblio atkūrimo planas. Drezdeno pilies atkūrimo ir įrengimo užbaigimas planuojamas sekančiais metais.