"Veido" archyvas

A.Žmuidzinavičiaus “Užgesęs vulkanas” Vilniaus aukcione įvertintas brangiausiai

Kolekcininkams siūlomi ilgai tėvynėje neregėti itin vertinamų praėjusio amžiaus lietuvių autorių paveikslai.

Penktadienį 18 valandą į Tolerancijos centrą meno kolekcininkus vėl sukvies Vilniaus aukcionas. Atskirą skiltį pirkėjams siūlomame rinkinyje šįkart sudaro išeivijos dailės palikimas. Jame – du ekspresionisto Prano Lapės rankos moterų portretai, abstrakčios Kazimiero Žoromskio ir Juozo Bagdono tapytos kompozicijos, du garsaus Prancūzijos žemaičio Antano Mončio kūrybos pavyzdžiai. Bus pristatyta ir keletas Vytauto Kazimiero Jonyno grafikos darbų bei “liūdnųjų” Stasio Eidrigevičiaus pastelių.

Tačiau dar svarbesnė naujiena – ketinama siūlyti pirkti žymaus diplomato ir rašytojo Igno Šeiniaus (1889–1959) sukauptą, o dabar jo giminaičių iš Švedijos pargabentą lietuvių autorių paveikslų kolekciją. Joje – vienintelis, bet brangiausiai (25,6 tūkst. Lt) aukcione įvertintas Antano Žmuidzinavičiaus peizažas, po du Adomo Galdiko ir Adomo Varno darbus, net penki perkamiausio Vilniaus aukciono autoriaus – Kazio Šimonio jaunystės laikotarpio paveikslai.

Pristatomi kūriniai mūsų dailės tyrinėtojams nebuvo žinomi, todėl meno kolekcininkams tai unikali proga populiarių dailininkų darbus sugrąžinti į Lietuvą.

Kaip įprasta, nuo trečiadienio visą aukciono rinkinį – net 98 kūrinius – bus leidžiama neskubant ir pasigrožint apžiūrėti Tolerancijos centre surengtoje ekspozicijoje.

Dokumentai, paminklai, inkunabulai

Kita Igno Jurkūno-Šeiniaus palikimo dalis pristatoma dar vienoje šiuo metu sostinėje veikiančioje parodoje. Naujajame arsenale eksponuojami Nacionaliniam muziejui ir Centriniam valstybės archyvui saugoti perduoti I.Šeiniaus bei diplomatų Lozoraičių šeimų archyvai ir memorialiniai daiktai. Tiek vieniems, tiek kitiems teko okupuotos Lietuvos respublikos atstovų užsienyje dalia, nes 1954 m. Lietuvos diplomatinės tarnybos šefo Stasio Lozoraičio paprašytas I.Jurkūnas-Šeinius sutiko būti Lietuvos atstovu Skandinavijos valstybėse.

Tai, kas sovietmečiu buvo nuo Lietuvos atskirta, eksponuojama ir Bažnytinio paveldo muziejuje. Čia veikia paroda “Introibo ad altare Dei”, pristatanti Lietuvos krikščioniškųjų konfesijų liturgines Mišių knygas. Pirmą kartą Lietuvoje drauge eksponuojami ir Rytų (stačiatikių, sentikių, unitų), ir Vakarų apeigų krikščionių (Romos katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų) spaudiniai ir rankraštinės knygos. Kartu pirmąkart rodomi du inkunabulai: 1485-ųjų “Bazelio mišiolas” ir 1500-ųjų “Gradualas” – pirmasis spausdintas giesmynas Romos katalikų bažnyčios istorijoje.

Nacionalinė dailės galerija mėgina pristatyti lankytojams tai, kas neatlaikė istorijos išbandymų. “Paminklai, kurių nėra. Pasivaikščiojimas po Vilnių” – tai paroda, kurią aplankę iš senų fotografijų ir maketų susipažinsite su statyti ketintais, bet taip niekada ir nepastatytais arba dėl valdžios pervartų griuvusiais sostinės paminklais.

Tradicijų panoramos

Tačiau grįžkime prie realių menų. Štai Pylimo galerijoje visą gegužę veikia tradicinis “Tapybos pavasaris”, kuriame naujus darbus pristato dvylika vyresnės kartos lietuvių tapytojų: Aloyzas Stasiulevičius, Leonardas Tuleikis, Rimas Zigmas Bičiūnas ir kiti.

Privačioje galerijoje “Juškus gallery” duris atvėrė visą vasarą veiksianti paroda “Lietuvos tapybos tradicija”. Joje – garsiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos menininkų kūrybos pavyzdžiai: nuo Antano Gudaičio iki Leonardo Gutausko, Silvestro Džiaukšto ir Jono Daniliausko. Parodos kuratorės menotyrininkės Nijolės Tumėnienės teigimu, nedidelė aštuoniolikos autorių darbų paroda sudaro galimybę išvysti koncentruotą Lietuvos tapybos panoramą. O galerijos savininkas Donatas Juškus priduria, kad vasarą, kai puikusis Vilniaus senamiestis pilnas svečių ir turistų, norisi eksponuoti tokius kūrinius, kuriais galėtų didžiuotis bet kuris lietuvis.