Mokslinių leidinių leidybos srityje besispecializuojančiai įmonei „VTeX” dėl kompetencijos ir inovatyvių sprendimų netrūksta užsakymų iš viso pasaulio. Jos vadovas dr. Rimas Maliukevičius įsitikinęs: šiandien tai viena iš itin sparčiai besivystančių sričių.
„Mano nuomone, įmonėje, kuriai jau per dvidešimties metų, kuri visą šį laiką tik augo, kuri išėjo į tarptautinius vandenis ir dirba su labai rimtais užsakovais, su vadyba viskas gerai”, – įmonę „VTeX” apibūdina informacinių technologijų įmones vienijančios asociacijos „Infobalt” vykdomasis direktorius Edmundas Žvirblis.
Iš tikrųjų prieš 22 metus septynių Olandijos ir Lietuvos mokslininkų matematikų įkurta įmonė gali pasigirti ne tik minėtais faktais, bet ir tuo, kad tempų lėtinti tikrai neketina. Juolab kad laikai, kai patiems tekdavo ieškoti užsakovų, jau seniai praeityje.
„Per pastaruosius metus į mus kreipėsi JAV Ilinojaus universiteto Matematikos fakultetas, Duke universiteto Matematikos fakultetas, be to, kaip tik šiomis dienomis pasirašėme sutartį ir su Mičigano universiteto Matematikos fakultetu, – vardija „VTeX” vadovas R.Maliukevičius. – Visi jie leidžia savo periodinius mokslinius žurnalus, tačiau kadangi gaunama kokybė jų nebetenkino, patys kreipėsi į mus, kaip į pasaulyje žinomą “LaTex” sistemos (jos pagrindu rengiami tiksliųjų mokslų straipsniai) naudotoją, palaikytoją bei įvairių priedėlių kūrėją. Taigi šitaip net tokie gerbiami moksliniai žurnalai atsiduria pas mus.”
„VTeX” nuolatos aptarnauja 226 tarptautinius periodinius matematikos ir fizikos sričių mokslo žurnalus ir kelių šimtų mokslinių knygų leidybą. 2011 m. darbo apimtis viršijo 400 tūkst. puslapių. Be to, neseniai užsimezgė bendradarbiavimas su chemijos mokslo atstovais, o šioje srityje, be abejo, vėlgi sava specifika ir reikia ieškoti visai naujų sprendimų.
Įmonės veikla stipriai orientuota į užsienio rinką – darbas su užsienio užsakovais sudaro per 98 proc. visos „VTeX” veiklos. Pagrindiniai jos partneriai yra iš Europos (Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos) taip pat iš JAV.
„VTex” – įmonė, kurioje pageidaujami tik matematikai ir fizikai
Pasak R.Maliukevičiaus, mokslo leidinių leidyba yra labai specifinė sritis, o pats straipsnis čia iš esmės yra programa, kurią prieš tai būtina tinkamai apdoroti ir struktūrizuoti bei kitaip parengti. Čia būtina nuolatos ieškoti inovatyvių sprendimų, kad būtų patenkinami šioje srityje vis didėjantys kokybės ir laiko sąnaudų reikalavimai. Taigi nenuostabu, kad nuo įmonės veiklos pradžios mokslo leidyba pasikeitė neatpažįstamai.
„Prieš penkiolika metų buvo spausdinama ant popieriaus, o elektroniniai produktai buvo laikomi kažkokiais lydinčiais pusfabrikačiais, kuriuos, kaip, tarkim, PDF formato bylą, galėjai tik pavartyti, o dabar viskas apsivertė. Dabar pagrindinė forma kaip tik tapo elektroninė, tačiau ne tokia, kuri leidžia paprastai peržiūrėti dokumentus, bet skirta įvairiausiai paieškai skersai išilgai, – leidybos niuansus atskleidžia vadovas. – Viskas iš karto būna sujungta su publikuotos mokslinės literatūros duomenų bazėmis, tad be papildomų pastangų tuoj pat galima gauti viską, ko tik reikia. Sakykime, lengvai pasiekti cituojamą šaltinį, iš to cituojamo šaltinio vėl galima pasiekti reikiamą kokybišką informaciją ir taip toliau.”
Nors skamba gana paprastai, tačiau taip nėra. Kad viskas veiktų tinkamai, straipsnio failas turi būti sudėtas į tam tikrą struktūrą, jog paieška ir tikrųjų būtų „teisinga” (dažnai stambūs mokslinių leidinių leidėjai turi savo duomenų bazes, kuriose ir vykdomos tokios paieškos, arba būna atskiros įvairių sričių duomenų bazės). Verta paminėti, kad „VTeX” patys atlieka daug įvairių tyrimų, kuria naujus įrankius bei dalyvauja įvairiuose projektuose. Tai reikalinga ir yra tiesiogiai susiję su jų veikla, kad būtų įgytas konkurencinis pranašumas prieš didžiausius konkurentus, daugiausia įsikūrusius Indijoje ir Filipinuose, kurie ilgą laiką buvo itin paklausūs dėl pigesnės darbo jėgos, leidusios užsakovams sumažinti sąnaudas.
Vis dėlto ilgainiui tendencijos keičiasi, nes keičiasi ir kokybės reikalavimai: pastaraisiais metais užsakovai, rinkdamiesi, iš ko pirkti reikalingas IT paslaugas, pirmenybę teikia užtikrintai kokybei. O čia su „VTeX” konkuruoti sudėtinga. Iš maždaug pustrečio šimto darbuotojų didžioji dalis turi įgiję tiksliųjų mokslų išsilavinimą. Pasak žymaus Lietuvos matematiko prof. habil. dr. Felikso Ivanausko (beje, buvusio R.Maliukevičiaus dėstytojo), tai logiška: kadangi tokio tipo straipsniai labai skiriasi nuo įprastų, ir „savyje turi daug matematikos”, čia daug „didelių” sudėtingų matematinių ir fizikinių formulių, tad rengiant tokio tipo straipsnį reikalingas specifinis išsilavinimas, nes be šito žmogus tiesiog negalės gerai atlikti savo darbo.
R.Maliukevičiaus teigimu, dėl aukštos darbuotojų kompetencijos bei nuolatinių investicijų į pažangių įrankių kūrimą jų veikla naudinga ne tik šios verslo nišos plėtrai, bet ir mokslo bendruomenei apskritai.
„Žmonių, kurie savo gyvenimo aprašyme negali parašyti, kad yra bent jau matematikos ar fizikos specialybių paskutinių kursų studentai, į darbą net nekviečiame. Juk net matematikų ir fizikų įsivažiavimas į darbą trunka tris keturis mėnesius, o ne tiksliųjų mokslų studentą apmokyti truks dar ilgiau – tad nėra prasmės”, – dėsto R.Maliukevičius.
Vis dėlto tai ir nereikalinga, nes, kaip pasakoja F.Ivanauskas, tarp tiksliųjų mokslų studentų ši įmonė yra pageidaujamas darbdavys. „Tai stabili įmonė, didinanti kontingentą ir nuolat gaunanti tarptautinių užsakymų. Čia užtikrinta stabili darbo vieta ir konkurencingas darbo atlyginimas, taip pat geros darbo sąlygos, be to, ir darbo profilis atitinka tai, ką studentai studijavo universitete”, – vardija jis ir prideda, kad čia stipri ir vadybinė pusė: darbuotojais rūpinamasi, yra įvesta aiški sistema, kaip galima kilti karjeros laiptais, stengiamasi išnaudoti kiekvieno dirbančio žmogaus potencialą.
Beje, šiuo metu, be kitų darbų, įmonė kuria ir iki kitų metų pradžios tikisi pateikti vadinamosios apsimokančios mašinos, pritaikytos specializuotai matematikos ir fizikos sričiai, prototipą, kuris padėtų iškart atrinkti blogus (mokslinės kalbos požiūriu), redaguotinus straipsnius, kuriuos būtina tvarkyti žmogui. „Bendrais bruožais tai veiks taip: apdorodama didelį kiekį duomenų programa tarsi mokosi ir po kurio laiko vis didesniu tikslumu gali nustatyti, kuris straipsnis parašytas priimtina, o kuris – bloga kalba, taigi kurį reikia redaguoti. Tai padėtų stipriai taupyti laiką, nes iškart būtų galima rūšiuoti didelį kiekį straipsnių”, – glaustai paaiškina R.Maliukevičius.
Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-44-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.