Scanpix

Technologijos. Lietuva turi ambicijų kuo daugiau paslaugų perkelti į virtualią erdvę. Jos gana patogios ir jų kuriama daug, deja, naudojimasis nėra itin platus. Negana to, daug lėšų iššvaistyta taip ir nesukūrus bendros sistemos.

Inga Mačiūnienė su vyru turi nuosavą verslą – autoservisą „Toptis“. Ji sako, kad itin dažnai elektroninėmis paslaugomis naudotis netenka, tačiau, tie atvejai, kai naudojasi, daro gerą įspūdį. „Valstybinei mokesčių inspekcijai, „Sodrai“ ir Registrų centrui duomenis nuolat pateikiame elektroniniu būdu. Viskas gerai, viskas paprasta – net nereikia eiti iš namų. Jei kas nors neaišku ar suklysti, paskambini į instituciją, paklausi, atsako ir pasitaisai arba kartais ir patys prisijungia“, – pasakoja verslininkė.

Kai prieš porą metų steigė savo verslą, tai irgi padarė internetu. Sudėtinga tikrai nebuvo – viskam sutvarkyti prireikė vos poros dienų.

Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) prie Susisiekimo ministerijos vadovas Ramūnas Čepaitis atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje palyginti jau daug viešųjų ar verslui skirtų paslaugų yra perkelta į virtualią erdvę. „Savaime tai nėra nei gerai, nei blogai, tiesiog mūsų valstybė turi ambicijų paslaugas padaryti elektronines. Tai yra esminė sąlyga, norint patenkinti naujosios vartotojų kartos lūkesčius ir kartu mažinti biurokratiją“, – įsitikinęs jis.

Nors pati idėja skamba puikiai ir žada daug greitesnius procesus tiek verslui, tiek paprastiems šalies gyventojams, vis dar susiduriama su daugeliu nesklandumų ir iššūkių. Šis procesas nėra baigtinis – daug paslaugų siekiama perkelti į internetą, o dar daugiau jų reikės užbaigti ir tobulinti.

„Jei vertintume tai, kaip šiandien naudojamasi elektroninėmis paslaugomis, tai yra kiek žmonių šitai daro, norėtųsi, kad tokiomis paslaugomis naudotųsi didesnė dalis gyventojų. Jei vertintume, ar sudėtinga prisijungti, valdyti informaciją, sakyčiau, šiandien tai dar gana sudėtinga, paslaugos turėtų būti aiškesnės, paprastesnės. Na, jei kalbėtume apie informacinių išteklių konsolidavimą, tai atitinkami sprendimai Vyriausybėje ką tik buvo priimti“, – dėsto Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys ir prideda, kad norėtųsi, jog paslaugų perkėlimo ir tobulinimo progresas būtų greitesnis.

Statistika rodo teigiamą kryptį: pernai elektroninių valdžios vartų portale ~www.epaslaugos.lt~, kuriame teikiamos administracinės ir viešosios e. paslaugos, bendrai apsilankė net 3,62 mln. lankytojų, iš kurių maždaug 1,32 mln. buvo unikalių vartotojų. Prognozuojama, kad šiemet bus sulaukta 30 proc. daugiau vartotojų.

Teigiamus pokyčius iliustruoja ir Europos Komisijos kasmet sudaromas skaitmeninės visuomenės indeksas DESI. Šis rodiklis patvirtina, kad padidėjo ir naudojimasis viešosiomis bei administracinėmis e. paslaugomis: tai matoma iš to, kad interneto naudotojų, užpildytas formas valdžios įstaigoms siuntusių internetu, dalis išaugo nuo 40 proc. 2013 m. iki 43 proc. 2014 m. Visai neblogas rezultatas, atsižvelgiant į tai, kad ES vidurkis yra tik 33 proc.

Tiesa, per praėjusius metus padarėme pažangą. Pavyzdžiui, geresnis iš anksto duomenimis užpildytų e. formų pateikimo paslaugų gavėjams rodiklis rodo, kad pagerėjo paslaugų pasiūla ir sudėtingumas. Pagal šį rodiklį Lietuva aplenkė Europos vidurkį ir užima net dešimtą vietą ES. Antra vertus, įvertinus visus indekso kriterijus, skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje esame tik šešiolikti tarp ES valstybių narių.

Nors naudotis elektroninėmis paslaugomis paprastai yra greičiau ir pigiau, pasirodo, ne vieną lietuvį nuo jų vis dar atgraso nerimas dėl asmens duomenų saugumo. Mykolo Romerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto profesorius dr. Darius Štitilis su kolegomis yra atlikęs tyrimą dėl visuomenės nuomonės apie naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis. Tyrimas parodė, kad palyginti didelę dalį potencialių vartotojų atgraso nerimas dėl galimų asmens tapatybės vagysčių. Pasak jo, net apie pusę vartotojų atsakė vengiantys naudotis elektroninėmis paslaugomis, bijodami prarasti asmens duomenis ar kad gali būti sukčiaujama pasinaudojus tam tikra jų asmenine informacija. Ypač bijoma prarasti finansinius duomenis, dėl ko patiriama aiški žala.

Statistika parodė, kad Lietuvoje apie 5 proc. vartotojų yra susidūrę su tam tikrais incidentais naudodamiesi elektroninėmis paslaugomis. „Bent aš apie tai išgirstu dažnai. Net ir kalbant apie bankus pasitaiko visko. Vis dėlto tai dar nereiškia, kad pačios banko paslaugos nesaugios, bet, tarkime, naudojantis banko paslaugomis galima susidurti su incidentais, kurių priežastys išorinės. Pavyzdžiui, jungiuosi prie savo elektroninės bankininkystės, o mane nukreipia į specialiai sukurtą tinklalapį, atrodantį kaip kurio nors banko tinklalapis. Ten suvedu savo duomenis, kuriuos nusikaltėliai sužino ir gali panaudoti. Žinoma, būna incidentų ir pačių bankų tinklalapiuose“, – aiškina D.Štitilis.

Lietuvos vartotojai mažiau naudojasi elektroninėmis paslaugomis nei ES vidurkis.

Jei kalbėtume apie interakciją su šalies institucijomis, tai populiariausios elektroninės paslaugos yra deklaracijų ir prašymų teikimas internetu. Atliktas tyrimas dėl naudojimosi e. valdžios paslaugomis parodė, kad praėjusiais metais tuo naudotasi kaip niekada aktyviai. Net 46 proc. vartotojų, kurie per pastaruosius metus lankėsi viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse, jose pildė ir teikė elektronines deklaracijas ar prašymus. Tai sudaro 15 proc. visų šalies gyventojų.

Dažniausiai naudota viešojo sektoriaus elektroninė paslauga pernai buvo elektroninis pajamų ir turto deklaravimas. Tuo pasinaudojo 16 proc. respondentų, o tai sudaro 22 proc. interneto vartotojų. 15 proc. gyventojų naudojosi su sveikatos paslauga susijusiomis paslaugomis, pavyzdžiui, internetu registravosi pas gydytoją, ieškojo informacijos apie gydymo įstaigų pacientui suteiktas paslaugas, užsisakė sveikatos draudimo kortelę ir kt.

Įdomus dalykas: nors pagal gyventojų naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis dar atsiliekame nuo ES šalių vidurkio, tačiau viršijame jį elektroninės komercijos srityje ir pirmaujame ES pagal įmonių naudojimąsi e. valdžios paslaugomis. Šis rodiklis artimiausiu metu turėtų dar kilti, nes, kaip primena R.Čepaitis, šiuo metu kaip tik baigiamas IVPK kartu su Vidaus reikalų ministerija įgyvendinamas savivaldybių elektroninių valdžios vartų projektas („Centralizuotas savivaldybių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę“) ir lygia greta yra numatyta dabar jau veikiančio projekto „Verslo vartai“ plėtra.

Pabrėžtina ir tai, kad Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA), atsakinga už inovacijų politikos įgyvendinimą Lietuvoje, ką tik pranešė apie startuojančius elektroninius mokslo (e. mokslo) vartus. Jie skirti mokslo ir verslo (tiek vietinio, tiek užsienio) bendradarbiavimui paskatinti bei supaprastinti ir padės patogiai gauti informaciją apie visas Lietuvoje teikiamas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) paslaugas, finansavimo programas, inovatyvius produktus bei idėjas, sklandžiau įgyvendinti mokslinių tyrimų projektus. Dabar e. mokslo vartai vienija devynias Lietuvos mokslo institucijas, siūlančias daugiau nei 2 tūkst. paslaugų. Planuojama, kad šie skaičiai didės.

O štai projekto „Savivaldybių vartai“ tikslas yra į elektroninę erdvę perkelti dar 42 savivaldybių teikiamas paslaugas ir pasirūpinti, kad elektroninių paslaugų teikimo sprendimai būtų taikomi visose 60 šalies savivaldybių. Projektą tikimasi baigti šių metų rugpjūtį. R.Čepaičio teigimu, kadangi žmonėms dažnai aktualesnis vietos, o ne valstybės lygmuo ir šis projektas labiau orientuotas į vietos bendruomenių poreikius, tikimasi, kad tai patrauks didesnį verslo ir bendruomenių dėmesį ir paskatins naudojamumą. Be abejo, bet kurios savivaldybės teikiamomis elektroninėmis paslaugomis bus galima naudotis iš bet kurios Lietuvos vietos.

Dar labiau specializuoti yra „Verslo vartai“, skirti juridiniams ar fiziniams kokiu nors verslu užsiimantiems asmenims. Per juos galima prieiti prie visų valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų verslui, pavyzdžiui, užsisakyti tam tikrus dokumentus, gauti leidimus, licencijas ir kita.

Visus vartus vienija tai, kad čia itin svarbus vadinamasis vieno langelio principas, leidžiantis patiriant mažiau vargo skirtingoms institucijoms pateikti ir iš skirtingų institucijų gauti reikalingus dokumentus, pažymas, licencijas ir kita. Kitaip tariant, apsispręsta koncentruotis į paslaugų kompleksiškumą.

Pasak R.Čepaičio, iš šioje srityje pirmaujančių institucijų galima išskirti Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) su jos siūloma elektroninio deklaravimo sistema. VMI yra tikra sėkmės istorija. Anksčiau deklaruoti pajamas, turtą, atlikti mokestines procedūras buvo gana painu ir sudėtinga, buvo būtina fiziškai ar telefonu kontaktuoti su atitinkamais specialistais, o tai reikalaudavo daug laiko. Pavykus sukurti gana aiškų ir intuityvų sprendimą tai galima atlikti nuotoliniu būdu. „Jei palyginsime elektroninių ir popierinių pajamų deklaracijų santykį, popierinių deklaracijų kiekis yra nykstamai mažas“, – sako IVPK vadovas.

Yra ir kitų gerų pavyzdžių, tarkime, „Regitros“ paslaugų vairuotojams portalas. Jame nesudėtingai ir greitai galima įregistruoti, išregistruoti automobilius, užsisakyti vairuotojo pažymėjimą ir kita. Gerai vertinamas ir „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendintas e. krovinio projektas, kurio metu sukurta verslui skirta integruota krovinių gabenimo jūrų ir geležinkelių transportu informacinė sistema. Joje vartotojai turės galimybę derinti vežimo planus, užsisakyti vagonus, pildyti ir pateikti važtaraščius geležinkelio stočiai, formuoti muitinės deklaracijas, derinti dokumentus su geležinkelio stotimi, stebėti vagonų dislokaciją Lietuvos teritorijoje, sekti aktualią su krovinio vežimu susijusią informaciją ir kita.

Na, o iš svarbių, tačiau tinkamai nesutvarkytų sričių paminėtina sveikatos apsauga. Remiantis skaitmeninės visuomenės indeksu DESI, elektroninės sveikatos srityje e. paslaugų ir sprendimų pasiekiamumas tebėra ribotas, pavyzdžiui, tik maža dalis bendrosios praktikos gydytojų keičiasi medicininiais duomenimis ir naudoja e. receptus. Pagal keitimosi medicininiais duomenimis tarp gydytojų apimtis Lietuva užima vos 22 vietą (ES pagal šį rodiklį pirmauja Danija, Nyderlandai ir Estija), o pagal e. recepto panaudojimą, gydytojui perduodant recepto duomenis vaistininkui, iš viso velkasi gale ir užima tik 27 vietą (pirmauja Estija, Danija ir Kroatija).

D.Štitilis, kuris e. sveikatos srityje yra atlikęs tyrimų, taip pat negaili kritikos šiai sričiai. „Tarkime, Lietuva tiesiog anekdotiškai atsilieka pagal elektroninių receptų paplitimą. ES šalių vidurkis yra apie 40 proc., o Lietuvoje tokių receptų paplitimas siekia vos 0,45 proc. Paprastai tariant, Lietuvoje praktiškai nėra elektroninių receptų“, – pateikia pavyzdį profesorius.

Ši sritis atspindi dažną mūsų valstybės bėdą, kai pritrūksta bendro sisteminio požiūrio. „Susidaro įspūdis, kad Lietuvos gydymo įstaigos iki šiol diegia sistemas atskirai. Kiekviena jų daro tai, ką mano esant geriausia. Tam leidžiami dideli pinigai, o praktiškai nieko neturime, kas veiktų valstybės mastu. Pinigai išnaudoti, o realiai naudos valstybei maža – nebent tik lokaliu lygiu. Vis dar neturime šalyje bendros e. sveikatos sistemos“, – dėsto D.Štitilis.

Tuo metu M.Bastys pabrėžia, jog nauja audito bendrovės „Ernst & Young“ studija apie elektroninių paslaugų naudojimą Lietuvoje parodė, kad tai daroma ne itin efektyviai. „Išnaudojimas nepakankamas, atnaujinimas per lėtas, o sąnaudos didelės. Šioje srityje siūloma konsolidacija tam, kad infrastruktūra būtų naudojama efektyviau, programinė įranga perkama konsoliduotai, o ne kiekvieno paslaugos kūrėjo ir valdytojo atskirai“, – pasakoja politikas.

Primintina, kad e. sveikatos srityje yra trys fundamentalūs dalykai, prie kurių dirbama ir kurie turėtų apimti visą – ir valstybinę, ir privačią mediciną: tai elektroniniai receptai, skaitmeninių vaizdų archyvas ir elektroninė ligos istorija.

Dėl e. recepto pacientas nebus pririštas prie „popierėlio“ – receptų knygelės, gydytojui bus galima matyti, ar e. recepte nurodyti medikamentai buvo įsigyti, be to, tai padės išvengti nesusipratimų, susijusių su pokštais apie neįskaitomą gydytojų rašyseną. O pacientai, prisijungę prie savo elektroninės sveikatos portalo paskyros, galės visada matyti išrašytus receptus su instrukcijomis, kaip vartoti tam tikrus vaistus.

Skaitmeninių medicininių vaizdų (MedVais) (radiologinių tyrimų skaitmeninių vaizdų) archyvas leis tvarkyti, kaupti ir keistis medicininiais vaizdais ir bet kuriame šalies teritorijos taške esant reikalui suteiks galimybę medikui realiu laiku pasižiūrėti, kas ir kaip. Planuojama, kad pakartotinai panaudojus šiame archyve saugomus anksčiau padarytus vaizdus nereikės antrą kartą daryti dalies tyrimų, – tai turėtų paspartinti pacientų gydymą, sutaupyti sveikatos priežiūros sistemos lėšų.

Tokiu pat principu veiks ir elektroninė ligos istorija. Jei tai veiks tvarkingai, galima tikėtis kokybinio sveikatos apsaugos šuolio. Kaip viskas bus iš tikrųjų, paaiškės per artimiausius du tris mėnesius.

R.Čepaitis taip pat pabrėžia, kad artėjančiu 2014–2020 m. ES finansiniu laikotarpiu bus orientuojamasi į kompleksinių inovatyvių paslaugų kūrimą ir pasiūlą. Elektroninių paslaugų vartotojams bus siūloma naudotis ne atskiromis e. paslaugomis, bet tam tikrais į svarbius gyvenimo įvykius, aktualijas orientuotais paslaugų kompleksais. Atsakydamas, kaip tai turėtų atrodyti, specialistas pateikia gyventojams skirto bandomojo projekto dėl kompleksinių paslaugų gimus vaikui pavyzdį.

„Kiekvienas Lietuvos pilietis gimus vaikui gali kreiptis tam tikros socialinės pagalbos į valstybės institucijas: užregistruoti vaiką, deklaruoti gyvenamąją vietą, gauti asmens kodą ir kita, tai yra atlikti tam tikrus civilinius formalumus. Tam, kad tai būtų padaryta, kiekvieną kartą reikėtų kreiptis vis į kitą instituciją arba inicijuoti atskirą elektroninę paslaugą. Dabar žmogui tiesiog pasiūlomas sąrašas susijusių paslaugų, iš kurių jis išsirenka sau aktualias, padėdamas varnelę, ir užsisako mažiausiai penkias paslaugas. Praktiškai tuo pačiu laiku jos įgyvendinamos: vaikas užregistruojamas, deklaruojama jo gyvenamoji vieta, išmokama „Sodros“ pašalpa, įregistruojamos laikinos motinystės ar tėvystės atostogos ir panašiai. Tai pilotinis projektas. Dabar tai veikia Vilniuje, tačiau artimiausiu metu tokios paslaugos geografija plėsis“, – pagal kokią veikimo logiką juda e. paslaugos, aiškina R.Čepaitis.

Plėtojantis ir gerėjant e. paslaugoms, populiarėja ir elektroninis parašas, ypač mėgstamas verslo. Juo naudotis ne tik patogu, bet ir praktiška. Atliktas Lietuvos verslo įmonių tyrimas parodė, kad naudodamasi elektroniniu parašu įmonė gali sutaupyti net iki 80 proc. pašto išlaidų, iki 30 proc. darbo laiko, iki 40 proc. pardavimo ir aptarnavimo laiko ir net iki 100 proc. kelionių išlaidų.

Taip pat plinta dar viena naudotis e. paslaugomis skirta alternatyva – mobilusis parašas (elektroninis asmens parašo ir asmens tapatybės dokumento atitikmuo, su kuriuo galima prisijungti prie informacinių interneto sistemų ir pasirašyti elektroninius dokumentus parašu, turinčiu juridinę galią). Tai yra į mobilųjį įrenginį įdiegiama technologija. „Pastaruoju metu mobilusis parašas labai plinta. Sakyčiau, jis yra palankus vartotojui ir ateityje tikrai turėtų stipriai išpopuliarėti, didinti naudojimąsi elektroninėmis paslaugomis“, – mano D.Štitilis.

Vaiva Sapetkaitė