Kai praėjusios savaitės viduryje su Nacionalinės dailės galerijos vadove Lolita Jablonskiene dairėmės po didžiąją keičiamų parodų salę, joje plaktukais kaukšėjo darbininkai, erdvės viduryje montuodami sudėtingą sienų labirintą.

Tačiau jokių apčiuopiamų meno objektų nebuvo regėti. Jų ir nebus, nes paroda “Milijonas ir viena diena” eksponuos tik kino bei videomeno kūrinius. Baltos sienos neįprastai pritemdytoje parodų salėje šį kartą tarnaus kaip ekranai kino projekcijoms.

“Ir jokių paveikslų anei instaliacijų?..” – klausiu neįstengdama slėpti nusivylimo. “O ko tikitės – gal kino kamerų? Eidami į tapybos parodą, žmonės joje teptukų pamatyti kažkodėl nesitiki”, – traukia mane per dantį Lolita. “Bet nuo judančių vaizdų ir taip esame gerokai nuvargę”, – mėginu gintis. “Kaip tik apie tai ir pasakos naujoji paroda”, – nuramina galerijos vadovė.

Mokys nepasiduoti vilionėms

“Milijonas ir viena diena” – tarptautinis projektas, pristatantis tiek lietuvių, tiek žymių pasaulio kino menininkų kūrinius ir analizuojantis kiną kaip priemonę, reikšmingai formuojančią mūsų pasaulėvaizdį. Jis skatins vertinti kino grožį ir teikiamus malonumus, tačiau taip pat ragins aklai nepasiduoti jo vilionėms. “Privalome suprasti, kad gyvas žmogus su savo pasaulio vertinimu yra svarbesnė figūra negu “medijuotas” pasaulis”, – aiškina L.Jablonskienė.

Mažojoje parodų salėje tą pačią dieną bus atidaryta paroda “Lietuvos kinas ir dailė”, rengiama kartu su Teatro, muzikos bei kino muziejumi ir pristatanti daugiau nei šimtą lietuvių kino scenografijos kūrinių. Tarp eksponuojamų darbų autorių – režisierius Arūnas Žebriūnas, savo karjerą pradėjęs kaip kino dailininkas, garsus grafikas Vytautas Kalinauskas, scenografė ir tapytoja Juzefa Čeičytė ir kiti.

Parodas, kaip įprasta, lydės edukaciniai renginiai ir keletas kino programų. Vienoje jų bus pristatomi lietuvių kino mėgėjų susukti filmai (sovietmečiu į mėgėjų sąjūdį burdavosi alternatyvaus, eksperimentinio kino kūrėjai), o kitoje – kino juostos, atskleidžiančios kino kūrimo procesą, arba tiesiog “filmai apie filmus”.

Lapkričio mėnesį galerijos vestibiulyje bus pristatyta Gedimino Baravyko fondo kuruojama paroda “Našlaičiai”, pasakojanti apie architektą, pastato, kuriame po rekonstrukcijos įsikūrė Nacionalinė dailės galerija, projekto autorių G.Baravyką. Šios parodos kuratorius – Leonardas Vaitys. Beje, visai netoli galerijos esanti, pro “Forum Palace” rūmus vedanti maža gatvelė neseniai irgi pavadinta G.Baravyko vardu.

Lankytojus traukia kokybė

L.Jablonskienė sako pastebėjusi, kad tradicinių meno žanrų parodas mieliau lanko vyresni žmonės, o ekspozicijas su judančiais vaizdais ir tekstais – jaunimas. Tačiau ir vieni, ir kiti labiausiai vertina kokybę. Pernai, kai buvo pristatytos dvi stambios tarptautinės parodos – “Spalvų ir garsų dialogai. M.K.Čiurlionio ir jo amžininkų kūryba” bei “Šaltojo karo metų modernizmas”, per pusmetį galerija sulaukė 50 tūkst. lankytojų, o per pirmąją 2010-ųjų pusę, kai lėšų dideliems tarptautiniams meno projektams organizuoti nebeliko, perpus mažiau – tik 25 tūkstančių. Meno gerbėjų negąsdino ir minėtų parodų metu nuo 6 iki 10 Lt pabrangę galerijos bilietai.

“Tačiau bilietų kainos vis dėlto turi įtakos lankytojams. Tuo įsitikinome neseniai, paskutinėmis parodos “Vytautas Kairiūkštis ir jo aplinka” veikimo dienomis pasiūlę apsilankyti galerijoje už litą. Per dvi savaitgalio dienas sulaukėme net dviejų tūkstančių smalsuolių”, – pasakoja L.Jablonskienė.

Dėl lėšų stokos darbuotojus išleidusi nemokamų atostogų, Nacionalinė dailės galerija šiuo metu teveikia penkias dienas per savaitę: pirmadieniais ir antradieniais jos durys lankytojams užvertos.