2015 Rugsėjo 14

Vilnius pražydo klounų šypsenomis

veidas.lt

Sostinės Menų spaustuvėje trečiadienį prasidėjo jubiliejinis cirko, skirto ne vaikams, festivalis „Naujojo cirko savaitgalis“. Jo renginiai linksmina vilniečius jau dešimtą kartą, nors tokio šapito palapinių miestelio, koks pernai buvo iškeltas Lukiškių aikštėje, šįmet neišvysime.

Renata BALTRUŠAITYTĖ

Taigi šapito miesto centre nebus – visi „Naujojo cirko savaitgalio“ pasirodymai draugiškai tilps Menų spaustuvės salėse ir kiemelyje. Tačiau negi žiūrovų džiaugsmas ir susižavėjimas rodomais triukais priklauso nuo scenos matmenų ar palapinės aukščio? Juolab kalbame apie naująjį, teatrui artimesnį cirką, kuris dažniau rodomas ne maniežuose, o įprastose juodose scenos „dėžutėse“.

Iš savęs besijuokiantis klounas

Jubiliejinio festivalio dovana žiūrovams – Kanados cirką reprezentuojančios trupės „Seven Fingers“ pasirodymas. Nors ši trupė pasirodymų užmojais ir biudžetais nė iš tolo neprilygsta tos pačios šalies subrandintam arenų milžinui „Cirque du Soleil“, tačiau menine kokybe šiam tikrai nenusileidžia. „Seven fingers“ prieš 13 metų įkūrė septyni cirko artistai, iki tol dirbę tiek komercinio „Cirque du Soleil“ spektakliuose, tiek mažesnėse nepriklausomose scenose.

Vilniuje bus rodomas „Seven fingers“ lyderio Patricko Leonardo monospektaklis „Čiuožykla“ apie vienišą žmogų, kuris be galo nori mylėti ir būti mylimas, tačiau vos spėja suktis iš kuriozinių situacijų, sukeliamų būtent šio prigimtinio žmogaus siekimo.

„Mes, menininkai, esame labai skirtingi, tačiau visi nuoširdžiai trokštame būti mylimi publikos – tai ypač pasakytina apie cirko artistus. Tradiciškai cirkas visuomet tenkino minios poreikius, to siekdami cirko artistai prisiima fizinę riziką. Aišku, kitų meno šakų atstovai taip pat rizikuoja, tačiau cirke tai yra pasirodymo DNR. Būtent to publika tikisi eidama žiūrėti cirko. „Čiuožykloje“ daug žaidžiu su rizikos idėja. Tai yra solo pasirodymas ir nėra nieko, kas galėtų išgelbėti mano „subinę“, jei kažkas techniškai ar meniškai nepavyktų“, – pasakoja svečias iš Kanados.

Didelė dalis jo atvežamo monospektaklio paremta klounada, tik P.Leonardo klounas neturi nei raudonos nosies, nei didelių batų. Jis tarsi tipiškas gatvės praeivis – šiek tiek nerangus, nevikrus ir, žinoma, drovus. Pasakodamas savo istoriją naudoja daiktus  iš kasdienės aplinkos: kėdę, stalą, garso aparatūrą, vyno butelį. Tačiau svarbiausia, kad jo istorija tarsi visai netyčia baigiasi laimingai.

„Kuriant „Čiuožyklą“ man nereikėjo toli ieškoti įkvėpimo – galėjau juoktis pats iš savęs. Manau, klounai padeda žmonėms nevertinti savęs per daug rimtai“, – teigia P.Leonardas.

Iki virsmo į cirko artistą jis spėjo pabūti ir profesionaliu riedutininku, ir chemiku, tačiau nesigaili stabilų atlyginimą teikiantį darbą išmainęs į permainingą cirko artisto profesiją ir neabejoja, kad, jei reikėtų, padarytų tai dar kartą. Po pasirodymo Vilniuje „Čiuožykla“ 40 dienų keliaus po Prancūzijos scenas.

Skrodžiantys dangų

Festivalyje rodomas dokumentinis ispano Horacio Alcalos filmas „Skrodžiant dangų“  irgi savaip susijęs su „Cirque du Soleil“. Režisierius su šia trupe penkerius metus keliavo po pasaulį, filmuodamas pasirodymų užkulisius, ir savo filme dėlioja aštuonių iš skirtingų šalių kilusių akrobatų pasakojimus, kas juos atvedė į „Cirque du Soleil“.

Visi jie patyrę savų tragedijų asmeniniame gyvenime, visi išgyveno traumas, po kurių grėsė profesionalios karjeros pabaiga. Visi kasdien sunkiai dirba, kad galėtų vaidinti pasirodymuose, tačiau neserga puikybės liga, nes publikai retai skelbiamos akrobatų pavardės.

„Pasirinkau būtent šias istorijas, nes kiekviena jų turi kažką bendra ir su mano paties gyvenimu, – pasakoja H.Alkala, atvykstantis susitikti su lietuvių žiūrovais. – Cirko artistams buvo nelengva atsiverti, tai užtruko gana ilgai. Aš visuomet būdavau pirmas, kuris papasakodavo savo istoriją, – tai paskatindavo atsiverti ir juos.“

Vienas iš „Skrodžiant dangų“ herojų palestinietis Fadi Zmorrodas taip pat pristato savo kurtą pasirodymą „Naujojo cirko savaitgalyje“. Kartu su partnere Ashtar Muallem jie yra pirmieji Palestinoje gimę šiuolaikinio cirko profesionalai. Todėl jų spektaklis „B-Orders“ – neabejotinai pirmasis palestiniečių šiuolaikinio cirko pristatymas Lietuvoje. Į Vilnių spektaklis „B-Orders“ atvežamas po 20 rodymų Edinburgo „Fringe“ festivalyje, kur buvo nominuotas už naujoviškumą.

F.Zmorrodas gimė Rytų Jeruzalėje (okupuotoje Palestinos teritorijoje) ir nuo vaikystės, dirbdamas įvairius ūkio darbus, rasdavo progų lavinti savo kūną. Pirmasis savamokslio artisto pasirodymas Ramaloje sulaukė netikėtos sėkmės. Jaunasis akrobatas pradėjo propaguoti cirko meną tarp vaikų, nukentėjusių nuo Izraelio ir Palestinos karinio konflikto. Bendraminčių įkurtoje cirko mokykloje dėstė įvairias disciplinas – nuo žongliravimo iki akrobatikos. Ir tik tuomet pats išvyko studijuoti Turino cirko mokyklon, atvėrusion kelią į didžiąsias pasaulio scenas.

Merginos studijuoja cirką

Jeigu  įdomu, ar daug jaunuolių iš Lietuvos ryžtasi žengti panašiu keliu, informuojame: jau dvi lietuvės užsienio mokyklose kryptingai siekia cirko artisto karjeros.

Vilnietė Monika Neverauskaitė, baigusi „CodArts“ menų akademijos Roterdame cirko skyrių, dabar tobulina artistinį meistriškumą Tulūzos „Le Lido“ akademijos magistrantūroje. Buvusios Vilniaus licėjaus auklėtinės pasirinktos disciplinos – vaikščiojimas ant rankų ir Cyro ratas, arba plieninis lankas, kuriame besisukantis cirko artistas primena Leonardo Da Vinci viduramžiais sumodeliuotą Vitruvijaus žmogų. Pernykščiame „Naujojo cirko savaitgalyje“ M.Neverauskaitė demonstravo savo meistriškumą kartu su kitais Europos cirko akademijų auklėtiniais iš tarptautinės trupės „Cirque Gebouw“.

Šįmet siekti karjeros cirke ryžosi kita lietuvė Marija Baranauskaitė, prieš tai Muzikos ir meno akademijoje studijavusi šiuolaikinį šokį. Ji pasirinko privačią „Lassaad“ tarptautinę teatro mokyklą Briuselyje, įkurtą iš Tuniso kilusio aktoriaus ir pedagogo Saido Lassaado. Nors baigusiems jo mokyklą, kurioje studijos trunka dvejus metus, formalus magistro laipsnį liudijantis diplomas neįteikiamas, „Lassaad“ visoje Europoje garsėja kaip profesionalių komikų ir cirko klounų kalvė. Į ją priimami tik turintys sceninės patirties, dažniausiai kitose scenos menų akademijose prieš tai jau studijavę jaunuoliai.

Stodami į „Lassaad“ jie privalo pateikti patyrusio meistro rekomendaciją. M.Baranauskaitei tokią suteikė Vienoje gyvenantis belgų režisierius Christophe’as Dumalinas, prieš ketvirtį amžiaus pats baigęs „Lassaad“. Vilniuje jis kartu su lietuviška „Raudonų nosių“ organizacijos klounų gydytojų komanda pernai kūrė spektaklį neįgaliems vaikams „Caravan Orchestra“. Būtent darbas „Raudonų nosių“ organizacijoje ir mažųjų ligoniukų lankymas Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos ligoninėse padrąsino šokėją apsispręsti tapti profesionalia kloune.

„Su kitais klounų gydytojų komandos nariais turėjome galimybę tobulintis žymių klounados meistrų seminaruose, kuriuos rengdavo tarptautinė „Raudonų nosių“ organizacija. Tačiau po keturias dienas trunkančių kūrybinių dirbtuvių likdavo įspūdis, kad nespėju pasisemti iš mokytojų tiek, kiek galėčiau ir norėčiau. Tad apsisprendžiau nuo šio spalio pasimokyti ilgėliau. Nors „Lassaad“ dėstymo programoje – įvairūs teatro žanrai, daug šios mokyklos auklėtinių vėliau vaidina cirkuose. Mokymas paremtas S.Lassaado ištobulintu neutralios kaukės metodu, ypač daug dėmesio skiriama klounadai, bufonadai ir pantomimai. Dėstomos ir cirko disciplinos, mat populiaru teigti, kad šiuolaikinis klounas privalo būti įvaldęs mažiausiai septynias scenos meno sritis. Tiesa, vardydami šias sritis įvairūs pedagogai dalį jų nurodo skirtingai“, – pasakoja M.Baranauskaitė.

Šįmet „Lassaad“ priėmė 17 naujų studentų, tačiau po pirmųjų mokslo metų, skirtų bendroms vaidybos disciplinoms, kursas paprastai susitraukia. Antrieji metai labiau skirti pasirinktos scenos specialybės įgūdžiams tobulinti.

Nors „Naujojo cirko savaitgalyje“ šįmet M.Baranauskaitės pasirodymo dar neišvysime, rugsėjo pabaigoje, prieš išvažiuodama į Briuselį, Menų spaustuvėje ji kartu su kolege iš Portugalijos Sara Chieu bei šokėja Giedre Malūkaite pasirodys pačių kurtame scenos performanse „Thanks God I’m Not an Artist“. Šiame vaidinime žada būti ne tik šokio, bet ir klounados elementų.

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...