Dar niekada pasaulyje nebuvo sukurta tiek įvairius rekordus viršijančių statinių, struktūrų ar mašinų, kiek pastarąjį dešimtmetį. Be to, priešingai nei anksčiau, šiandien jais naudojasi milijonai žmonių. Tad pažvelkime, kuo mus bando nustebinti naujausi inžinierių kūriniai.

Prieš keletą savaičių Niujorko meras milijardierius Michaelas Bloombergas pranešė, kad šiame didmiestyje planuojama statyti aukščiausią pasaulyje apžvalgos ratą „New York Wheel“. Jo aukštis sieks 198 metrus ir tai bus aukščiausias pasaulyje apžvalgos ratas, lenkiantis kitus konkurentus – daugumai lietuvių pažįstamą Londono Akį (135 m) ar Singapūre besisukantį „Flyer“ (165 m). Niujorko apžvalgos ratas turėtų būti pabaigtas 2015-aisiais – prognozuojama, kad kasmet jį aplankys apie 4,5 mln. žmonių, o aplink ratą veikiantys pramogų ir prekybos centrai turėtų sukurti daugiau nei tūkstantį darbo vietų.
Tad net ir ambicingi inžineriniai projektai, iš pirmo žvilgsnio statomi tik dėl naujo rekordo, beveik visada derinami ir su finansine nauda. Pažvelkime į pačius ekstremaliausius XXI amžiaus inžinierių kūrinius, kuriuos drąsiai galima vadinti naujaisiais pasaulio stebuklais.

Tiltai – į dangų, per jūrą ir į Kiniją

Jei norime pasivažinėti virš debesų, užtenka nuvykti į Pietų Prancūziją. Ten Tarno upės slėnį kerta Mijo (Millau) viadukas, kurio važiuojamoji danga kabo apie 270 m aukštyje, todėl kartais po juo tvyro nuo upės kylantis rūkas, atrodantis lyg debesys. Aukščiausia tilto kolona nukarūnavo Eiffelio bokštą ir yra laikoma aukščiausiu pastatu Prancūzijoje, jos aukštis siekia 343 m, net 19 metrų viršydamas Paryžiaus pažibą. Mijo viadukas kainavo apie 1,36 mlrd., skaičiuojant litais, o baigtas jis buvo 2004-ųjų žiemą. Už važiavimą juo tenka sumokėti daugiau nei septynis eurus, tačiau tiltas gelbėja Tarno upės slėnyje išsibarsčiusius kaimelius ir miestelius nuo begalinių spūsčių, kurios nusidriekdavo vasaros atostogų laikotarpiu.
Vis dėlto norintieji pasivažinėti tarp tikrų debesų turės vykti į Kiniją – čia nuo 2009-ųjų veikia aukščiausias tiltas pasaulyje, kurio važiuojamoji dalis iškilusi daugiau nei pusės kilometro aukštyje virš upės paviršiaus. Šis viadukas eina virš Sidu upės slėnio ir yra svarbi kelio tarp Šanchajaus ir Čengdu miestų atkarpa. Dėl ypač nepalankių oro sąlygų ir stačių kalnagūbrių šio tilto statyba buvo viena brangiausių ir pavojingiausių pasaulyje. Tarkime, statant Sidu viaduką pirmą kartą buvo panaudotas naujoviškas būdas – plieninius lynus tarp dviejų krantų nutempė raketos, mat nei sraigtasparniais ar kitomis techninėmis priemonėmis to padaryti nepavyko.
Iš tiesų dauguma amą atimančių tiltų šiandien statomi arba jau yra pastatyti Kinijoje. Per pastaruosius dvejus metus šioje šalyje išdygo net septyni tiltai, kurių važiuojamoji danga didesnio nei 200 metrų aukščio, be to, dabar ten statomi net šeši tiltai, kuriais važiuojantieji atsidurs 300 metrų aukštyje.
Kaip rodo Didžioji Kinijos siena, kinai mėgsta ne tik aukščio, bet ir ilgio rekordus. Štai, tarkime, prieš metus atidarytas ir ilgiausias pasaulyje tiltas – beveik 165 kilometrų ilgio Danijango-Kunšano geležinkelio viadukas, kainavęs apie 8,5 mlrd. JAV dolerių. Tiltas priklauso dvi stambiausias ekonomines Kinijos zonas – Pekiną ir Šanchajų jungiančiai greitųjų traukinių linijai, kuria 300 km/h greičiu skriejantiems traukiniams reikia kuo lygesnių bėgių. Šioje daugiau nei 1300 km ilgio linijoje 2011-aisiais buvo baigti statyti dar du viadukai, pretenduojantys į ilgiausių pasaulio tiltų penketuką.
Vis dėlto įspūdingiausiai atrodo jūrose pastatyti tiltai, dauguma kurių ir vėlgi per pastarąjį dešimtmetį iškilo būtent Kinijoje: Hangdžou įlanką kertantis tiltas (35,7 km) ar Donghai viadukas (32,5 km), jungiantis Šanchajų su Jangšano salos uostu.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-43-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.