Apžvelgiame, ką nauja šįmet keliautojams po Lietuvą siūlo šalies muziejai.

Šią vasarą sostinė po ilgesnės pertraukos palepinta naujų muziejų atidarymais: vienas po kito duris lankytojams atvėrė Vytauto Kasiulio dailės muziejus ir Valdovų rūmų ekspozicijų salės. Šįkart dairomės, kokių naujovių Lietuvos muziejai gali pasiūlyti tolėliau nuo sostinės. Muziejininkai teigia, kad staigmenų šį sezoną nėra gausu, tačiau vieną kitą atnaujintą objektą išvysti galima.
Tai visų pirma pusšimčio metų jubiliejų rugpjūčio pradžioje atšventęs Gintaro muziejus Palangoje. Nors perklotą muziejaus stogą tebedengia plėvelės ir statybininkų pastoliai, jubiliejinei sukakčiai paminėti jau atidaryta paroda, pasakojanti muziejaus istoriją. Skaičiuojama, kad per penkiasdešimt metų čia apsilankė beveik 9 mln. lankytojų – pro rūmų duris pražygiavo kone trys Lietuvos…

Atsinaujina Tiškevičių rūmai

Įdomu, kad apie tai, kaip 1897 m. baigti statyti grafų Tiškevičių rūmai atrodė porą dešimtmečių po karo, kol 1963-iųjų vasarą juose duris atvėrė muziejus, nemažai gali papasakoti šalies dailininkai senjorai, kuriems apleistų rūmų kambariai anuomet vasaromis virsdavo kūrybinių stovyklų pajūryje prieglobsčiu. Meninė dvasia šio pastato neapleido netgi gūdžiausiais sovietmečio laikais.
Kaupti eksponatus Gintaro muziejui pradėjo buvęs Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas, o pirmąją ekspoziciją kūrė ir rūmų atidarymu rūpinosi dabartinis vadovas Romualdas Budrys. Pasak jo, 1963 m. rugpjūčio 3-iąją dviejose pirmo aukšto salėse atidarius pirmąją gintaro parodą, dar iki vasaros pabaigos ją apžiūrėjo 25 tūkst. lankytojų.
Šiuo metu Gintaro muziejaus rinkiniuose sukaupta per 30 tūkst. eksponatų, tarp jų – apie 15 tūkst. inkliuzų kolekcija, kuri yra viena didžiausių ir moksliniu požiūriu vertingiausių pasaulyje. Lietuvos istorijai ypač reikšmingas archeologinio gintaro rinkinys, kurio seniausi, akmens amžiaus, radiniai byloja apie mūsų sentėvių kultūrą ir glaudžias sąsajas su gintaru. Šiam rinkiniui atsirasti padėjo mokslininkų rengtos žvalgomosios ekspedicijos po išartus ir pažeistus senuosius kapinynus, buvo sukurtos gintaro konservavimo ir restauravimo dirbtuvės. Nuo 1971 m. Gintaro muziejuje rengiamos Lietuvos menininkų gintaro dirbinių parodos, jų vertingiausiais darbais papildomi muziejaus fondai.
Gintaro muziejus nekart buvo tapęs ir vagišių taikiniu. 1990 m. buvo pavogti net 76 eksponatai, vienas jų – Saulės akmuo, trečias pagal dydį gintaro akmuo Europoje, sveriantis 3,698 kg. Laimei, vagys buvo pagauti ir nubausti. Tačiau po dvylikos metų mįslingomis aplinkybėmis, nuverstais parko medžiais užtvėrus kelią policijos automobiliams, Saulės akmuo iš muziejaus išneštas dar kartą. Taip pat mįslingai po trijų mėnesių jis muziejininkams buvo sugrąžintas, o tai padaręs asmuo tapo pagrindiniu įtariamuoju vagystės byloje. Tik tuomet pajūry stovinčiuose rūmuose buvo griebtasi šiuolaikiškos eksponatų apsaugos.
Įėjimas į rūmus šįmet atvertas nebe paradinėje, Laiminančio Kristaus skulptūros, o priešingoje – Rožyno pusėje. Statybininkai sutvarkė cokolinį rūmų aukštą, kuriame įsikūrė bilietų kasos, nauja rūbinė, tualetai, įrengtas liftas sunkiau vaikštantiems lankytojams.
Palangos gintaro muziejaus rekonstrukciją, kurią savo ruožtu šiek tiek pristabdė šalia pastato dirbę archeologai, galutinai ketinama užbaigti iki kitų metų vasaros sezono. Tuomet čia pradės veikti ir Baltijos jūros šalių kultūrinių susitikimų centras.

Pagarba tautiečių žygiams

Vytauto Didžiojo karo muziejus Kaune, jau keletą metų vieną po kitos atnaujinantis ekspozicijų sales, didžiuosius centrinių rūmų fasado atnaujinimo darbus ketina pradėti tik šį rudenį. Pavasarį čia po poros metų pertraukos duris atvėrė Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui skirta ekspozicija su legendinės „Lituanicos“ nuolaužomis ir anksčiau viešai nerodytais lakūnų asmeniniais daiktais. Tarp jų – drabužiai, pinigai (auksinės JAV monetos), S.Dariaus užrašų knygelė, pildyta Lietuvoje 1920–1927 m. Muziejaus direktoriaus pavaduotojas dr. Steponas Gečas pasakoja, kad palubėje pavyko pakabinti ir istorinį lėktuvą ANBO.
Dar viena šio muziejaus naujovė – Lietuvos kariuomenės raidą 1920–1940 m. pristatanti salė, nušviečianti įvairių kariuomenės rūšių (karinių sausumos, oro ir jūrų pajėgų) kūrimąsi. Eksponuojami kariuomenės vadų, štabo viršininkų, įstaigų viršininkų asmeniniai ginklai ir apdovanojimai. Atkurtos tuometinės kariuomenės uniformos, kurių originalai neišliko, ginkluotės ir ekipuotės elementai, karių kasdieninės veiklos daiktai.
Rekomenduojame Vytauto Didžiojo karo muziejaus apžiūros ilgai neatidėlioti, nes rudenį užvirsiančios statybos privers muziejininkus užverti centrinį rūmų įėjimą, sukels laikinų nepatogumų ir darbuotojams, ir lankytojams.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-33-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.